vyzdėti

vyzdė́ti, vỹzdi (výzdi, -ėja R, MŽ, výzdmi KŽ, výzdžia), -ė́jo 1. intr. NdŽ žiūrėti, būti nukreipus į ką akis: Vyzdė́kit – čia jis DŽ. Surukus, baisu pažiūrėt anta zerkalo, negaliu vyzdė́t DrskŽ. Po kampus výzdi výzdi, vyzdė́t nori Drsk. Ko výzdi, ko nemiegti? Rod. Reikia akimi vyzdė́t Kls. Výzdi [girtas] kap katinys stiklinėmi akimi Drsk. Ko tep jis výzdi, ką te nori sužinot Drsk. 2. tr. matyti: Vyzdžiu – neb ta mano merga, kurią man rodė vakar J. Výzdi, kap jis kepa, daro visa DrskŽ. Ne visi parašo ir ne visi výzdi Pls. 3. tr. NdŽ žiūrint tirti, stebėti: Važinėj[o] visi te ir vyzdė́j[o], kas yra Azr. Atvažinėjo vyzdė́t jo (akmens) pas mus DrskŽ. Výzdim: atsivaro atsivaro du lenku [Perlojõs respublikonai] paėmę Prl. Ką tu, sena boba, gali – vištą vyzdė́t Onš. 4. tr. ieškoti: Čėbrukai nuog visų ligų, buvau lankon vyzdė́t DrskŽ. Auga ir laukuos rūškyniai, ale eik, vyzdė́k Rod. Ir samanas iškapsto grybų vyzdė́dami Drsk. Nusiuntė miškan vyzdė́t malkų Rod. Visi išbėgdinėja, vienas eina vyzdė́t, kur pasislėpę DrskŽ. Neinperka, ieško výzdi visi pigiau Rtn. Atvažiuodinėjo mokyti žmonys vyzdė́t senų daiktų Dbč. Dar̃ važiuoja patys (vaikai) daiktų vyzdė́t, užsidarbuja ir gyvena Rud. Dar bernu buvau, važiavau Latvijon darbų vyzdė́t Žrm. Vyzdė́j[o] vyzdė́j[o], o kap apsižanyt – ir nerado Rod. Nerasi tu arklio, ar tu vyzdė́k, ar ne Asv. Dvejus metus vyzdė́jo ir nieko nerado Asv. Tei výzdžia výzdžia – nėr arklio [p]Pls. Ir eis jau peklon vyzdė́t rašto (ps.) Pls. Vyzdė́k nor dešimt metų, nerasi Kls. Kur aš eisiu tavę vyzdė́t! Azr. Tai kap kada neparvaro, kap liekmi miškely, tai bėgu vyzdėt LMD(Asv). Nueję anys (višta ir gaidys) in mėšlyno vyzdė́tie grūdo (ps.) LKT357(Dv). Varnai gaila vaiko. Nulėkė vyzdėt [gyvojo vandens]. Parnešė LTR(Kb). Eisiu keliu giedodama, sau dalelės vyzdėdama TDrIV71 (Rod). Ejo ejo [diedas] vyzdėdamas bobos duktės, ažna randa tik kaulelius LTR(Rod). | prk.: Pasakyk man bėdą, vyzdė́sim rodos Pls. ^ Nevyzdė́k vėjo laukuosa – nerasi Rod. Výzdžiu vakarykščios dienos Asv. | refl. tr.: Reiks vyzdė́ties, kur padėt DrskŽ. Kur aš eisiu vaikų vyzdė́ties, ka man ir čia gerai Rud. Senbernis likot, nesivyzdė́jote moteros iž anksto Drsk. 5. tr. įsitaisyti, turėti: Kuriej mokyti, daug vaikų nevýzdi Drsk. 6. tr. prižiūrėti: Visi darbuosa, kas vyzdė́j[o] vaikus DrskŽ. Senas, jau reikia kap mažas vyzdė́t Mrc. 7. tr. rūpintis: Eisiu, vyzdė́siu karves, avis Rod. ^ Visų vyzdė́k, o savę geriausia DrskŽ. 8. tr., intr. daryti tvarką, tvarkyti: Vyzdė́jo trobą boba (senelė) DrskŽ. Onule, padėk man vyzdė́t, pabūk namopi Kb. | Vyzdė́jai palikimą per šešis mėnasius Asv. 9. tr. tikrinti, prižiūrėti: Reikia eit [gyvulių] vyzdė́t piemeniu Pls. Kap darban neatej[o], atej[o] vyzdė́t, kur jis, kap jis Drsk. 10. tr. [i]laukti: Reikia lepkos (važinėjančios po kaimus parduotuvės) vyzdė́t Dv. \ vyzdėti; apsivyzdėti; atsivyzdėti; išvyzdėti; nuvyzdėti; pavyzdėti; pravyzdėti; suvyzdėti